
Paklydęs sūnus
Kažkur toli toli, žemės pakrašty,Klajoja žmogus nevilty,Atstumtas žmonių, išduotas draugų,Suvargusia širdim eina jis.Prieg.:O mano Dieve, šaukiuosi Tavęs,Atleisk šią gėdą, priimki mane.Atleisk man, Tėve, kad įžeidžiau Tave,Atleisk man, Tėve, juk aš tavo sūnus.Kelias į namus toks ilgas ir sunkus,Dulkėtais keliais aš nedrąsiai einu.Gyvenimas žiaurus, barsto druską ant žaizdos,Visai nėra jėgų pakilt ir eit link namų.Kažkur toli toli, žemės pakrašty,Klajoja žmogus nevilty.Kas atvers duris į Tėvo namus?Sunku, labai sunku ištarti žodį „Atleisk".
